- palomys
- palomỹs sm. (3b), palómis (1) Skr vieta prie lomos, slėnys: Grybės auga palomiuosè, o kubūrė plika, dyka J. Po palomius geresni rugiai J. Į tus pãlomius įejai – ten šlapià Pvn. Dobilai tedygo palomė̃liais, paravėliais Pc. Į palómius nesėk: bersi grūdus kaip į balą, o iš to naudos jokios Grš. Būtų geras vasarojus, kad ne per daug lytaus: kur prie palomių, truputį numirkęs, labiau miežiai Žem. Pievų palomiuos jau karklai žaliuoja rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.